Interdisciplininė mokslinė konferencija "Kvapas kultūroje"

Netikėta galimybė mokslinės konferencijos metu netik pristatyti pranešimą, bet ir dvi dienas vien teoriškai keliavusius mokslo atstovus po kvapų subtilius labirintus - nuo Giesmių Giesmės iki lietuvių poezijos, nepraleidžiant, žinoma ir P. Süskindo romano - atvesti prie olfaktorinio potyrio čia ir dabar. Šiaulių Universitetas trumpai akimirkai virto Jazminaičių aromato puota juslėms.

Keistai lengvas alsavimas kvapo konferencijoje

Literatūros istorijos ir teorijos katedros surengta konferencija „Kvapas kultūroje“, prasidėjusi nuo A. J. Greimo bei R. M. Rilke`s jazminų kvapo, baigėsi praktine jazminų, o paskui ir aitrios obuolių esencijos degustacija. Neapčiuopiamo, o kartu ypač veržlaus kvapo fenomeno epicentras lėmė nepaaiškinamą, anapus logikos atsiradusį lengvą konferencijos laiko, jos žodžio, vaizdo bei garso alsavimą. Nuo Giesmių giesmės ir jai atvirų tekstų kvapo plenariniame posėdyje nukeliauta lietuvių poezijos, prozos keliu, nustebinant kvapų gausa G. Morkūno tekstuose, pateikiant įtaigų kalbinį žvilgsnį į gerai žinomų, bet ir naujai atsivėrusių klasikinių tekstų, pavyzdžiui, „Altorių šešėly“, kvapo raišką. Interdicsiplininė žiūra jau konferencijos pradžioje buvo užmegzta ir įdomiu pranešimu apie kvapo bei garso sinesteziją postmodernioje muzikoje. Apsukusi ratą, konferencija sugrįžo prie tradicijos – senųjų giesmių kvapo baigiamajame posėdyje. Kaip dera priešybės, patirti leido ir baigiamojo posėdžio pranešimų seka nuo užburiančio olfakcinio grumingo prie administracinio kvapo reglamento. Taigi kvapo būta visokio: tiesioginio juslinio, metaforiško, metoniminio ir dar kitokio. Kas yra kvapas iš esmės, koks jis (ar kvapai) gali būti, kokia jų semantika ir raiška, vieta bei funkcija ir kiti klausimai buvo nagrinėjami įvairiais metodais ir iš įvairiausių perspektyvų, aktualizuojant ne tik kvapais gausius tekstus, bet ir tuos atvejus, kai konkretus kvapas kaip smulki detalė ar jo fenomenas kaip toks įgyja išskirtinę funkciją. Beje, kvapo vizualizaciją pradėjo konferencijos metu atidaryta grafikos paroda, siūlanti atrasti įvairiausio malonumo spektro, atvirus ir pasislėpusius kvapus. Interdisciplinins pobūdis – gilią tradiciją turinti šios LITK konferencijos stiprybė, kaip kad sakė ne vienas pranešėjas, leidusi įsitraukti ir į daugiau ar mažiau „svetimą“ etnokultūros ar kitą terpę.

Keletas įspūdžių iš sekcijų darbo. „Kvapas kalboje ir reklamoje“ daugiausia dėmesio skyrė konceptualiųjų metaforų ir reklamų analizei: kalbėta apie lietuviškų ir vokiškų namų kvapų reklamose, apie reklamų vaizdo ir teksto dermę, apie reklamose pasirenkamas įtikinimo strategijas, konceptualiąsias kvapo metaforas ir kt. Supažindinta su daiktavardžio kvapas ir būdvardžio kvapus sinonimais, kalbėta apie kvapo semantikos raišką senuosiuose raštuose, kvapo vietą anglų kalbos žodyne. Etnokultūros ir folkloro sekcijoje kalbėta apie lietuvių kaimiečių požiūrį į žmogaus kūno, namų ir dirbtinius kvapus bei jų pastangas kontroliuoti buitinius kvapus. Galima buvo sužinoti, kaip nevienareikšmiškai vertintas žmogaus kūno kvapas: nuo kone šiuolaikinių medžiaginių maišelių su kvapniomis džiovintomis žolėmis, kuriuos praeityje nešiojo merginos, iki socialiai konotuoto kritiško nusiteikimo kvepalų atžvilgiu. Nagrinėta lauko tyrimais paremta, akademijoje retai svarstoma tema – visuomenės ir pačių moterų požiūris į menstruacijų kraujo kvapą, aktualizuojant su tuo susijusius įvairių regionų papročius bei prietarus. Literatūros sekcijoje neišvengta požiūrio į šios temos požiūriu klasikinį – P. Süskindo romaną; aptarta ir M. Prousto romano kvapų sfera, kvapo specifika rusų ir latvių literatūros tekstuose.

Konferencijoje perskaityta per keturiasdešimt pranešimų. Prelegentai – iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos institucijų. Tiesa, teko girdėti, kad beklausant pranešimo gerai būtų žinoti prelegento specialybę. Kita vertus, šis poreikis, kaip ir galbūt kiek alsavimo pritrūkusios diskusijos buvo paliktos asmeninei bendravimo terpei. O naujų raidės ir dvasios ieškojimų galima tikėtis iš kitų metų konferencijos, juo labiau kad ji bus skirta metų laikams – konferenciją dedikuojant Kristijonui Donelaičiui.

Doc. dr. Dalia Jakaitė